Strateginis helsinkio universitetas. Forex suomių helsinki


Taip tvirtina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys. Didžgalvio nuotr. Profesoriaus aiškinimu, Lietuvos aukštasis mokslas gyvena bado dieta, nes visų Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto — mažesnis nei vieno Helsinkio universiteto.

Profesorius: reforma betikslė, universitetų laukia skausmingi reikalai - LRT

Želvio teigimu, tokia situacija susiklostė dalinai ir dėl pačių dėstytojų pozicijos, kada orumas neleidžia rėkauti ir laipioti pro langus. Tačiau jūs, kiek žinau, juokiatės ir sakote, kad tai nėra reforma. Nes esminių universitetinio aukštojo mokslo problemų ji nesprendžia. Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad universitetų jungimas yra priemonė.

Priklausomai nuo to, kokio tikslo mes siekiame, tą priemonę galima naudoti įvairiai. Susiję straipsniai Mokyklų piktžaizdė atsivėrė visu gražumu   Šiuo atveju man tikslas nelabai aiškus. Sakoma, pagal universitetų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, juokiname pasaulį.

2. Forex suomių kursai. 2015 M. Kovo 26 D. Biržos Apžvalga - Nojus

Tad galbūt tikslas yra sumažinti universitetų skaičių? Kad mes pasaulinės prekybos sistemos opolė mokyklų turime daug — teisybė, bet čia šiek tiek susiduriame su manipuliacija skaičiais.

Visų pirma, strateginis helsinkio universitetas turėti omenyje — kada sakoma, kad turime per 40 aukštųjų mokyklų, dalis jų — nevalstybinės. Valstybė jų negali reguliuoti, jų gali būti kad irjeigu jos užsiregistravusios, atitinka reikalavimus.

Šią dalį turbūt reikėtų išimti iš strateginis helsinkio universitetas. Kita dalis yra valstybinės kolegijos, kurios pavaldžios ministerijai. Jeigu ministerija norėtų, ji puikiausiai galėtų be jokių ypatingų problemų šį skaičių sumažinti. Todėl man būdavo keistoka, kada buvusi ministrė sakydavo: pas mus per daug aukštųjų mokyklų.

1. Linija Greitai Gausu Internete

Taigi ministerija galėjo palikti kad ir dvi kolegijas. Tada diskusija vyksta apie 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų. Sutikite — 14 — tai ne keturiasdešimt kelios. Štai Norvegijos, į kurią dažai lygiuojamės, pavyzdys. Ten 8 bendro profilio universitetai, 9 specializuoti, 20 koledžų.

Ir 20 privačių. Taigi turime 57 aukštąsias mokyklas. Ar norvegai dėl to verkia? Kodėl, jūsų akimis, ši reforma betikslė? Jeigu tikslas pagerinti universitetinių aukštųjų mokyklų kokybę, tai aišku, kad su šia reforma kokybės nepagerinsime.

Nes jei norėtume pagerinti kokybę, yra keli būdai: sujungti du stiprius universitetus, kad turėtume superuniversitetą, galintį žaisti tarptautiniu mastu. Arba uždaryti silpniausius universitetus ir palikti tik stipriausius. Tada pagerėtų kokybė. Bet šiuo atveju nedarome nei vieno, nei kito. Likučiai, prijungti prie VDU strateginis helsinkio universitetas palyginti nedidelė dalis buvusio universiteto.

Suomijos aukštojo mokslo reforma gali būti pavyzdžiu Lietuvai | Lietuvos Respublikos Prezidentas

Čia galbūt. Bet jei paimsime kitą pavyzdį — Šiaulių universiteto prijungimą prie Vilniaus universiteto VU — ar tai duos didesnę kokybę? Labai tuo abejoju, nes, kaip sakiau, kokybė atsiranda esant sinergijai, kada du stiprūs sudaro strateginis helsinkio universitetas stipresnį.

Šiuo atveju šito nematau. Įsisavinti strateginis helsinkio universitetas skirtas lėšas, antraip jas būtų pasiėmęs kuris kitas universitetas? Nes vis tik Vilniaus universitetui iškyla naujų uždavinių — vienas jų — tapti pedagogų rengimo centru. Aišku, tam reikalingas finansavimas. Šiaulių universitetas turi tam tikrą pedagogų rengimo bazę, mes čia stengiamės kurti naują kokybę — žinoma, be pinigų to nepadarysi.

Kalbu ir apie visuomenės požiūrį, ir apie studentų nusisukimą. Ar tai labiau susiję su mokytojo profesijos prestižu, ar su valdysena?

Profesorius: reforma betikslė, universitetų laukia skausmingi reikalai - DELFI

Ko gero, toli gražu ne paskutinį vaidmenį suvaidino suformuota neigiama visuomenės nuomonė, kuri nebuvo visiškai teisinga. Kaip žmogus, dirbęs tame universitete, žinau, kad ten buvo ir stiprių programų, ir gerų mokslininkų, valstybinių premijų laureatų, taigi negalima apibendrintai spręsti apie šios aukštosios mokyklos lygį.

Buvo visko, bet, aišku, visuomenės nuomonė buvo neigiama, kaip ir įsivyravęs požiūris, kad mokytojų rengiame per daug, o juos rengianti mokykla nereikalinga. Ir, žinoma, strateginės vadovybės klaidos. Aš ne kartą sakiau ir vėl pasakysiu: man atrodo, kad vis tik strateginė partnerystė su VDU nebuvo pats palankiausias variantas LEU ir strateginis helsinkio universitetas mes matome, kad praktiškai tai universiteto uždarymas, o ne jungimas.

  • Cobrar akcijų pasirinkimo sandoriai
  • Metatrader 4 prekybos signalai
  • Trimmis Pet Spa Helsinki Stockmann, Aleksanterinkatu 52, Helsinkis
  • Taip tvirtina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys.
  • Opcionų prekybos žurnalas

Man labai apmaudu, kad per tiek strateginis helsinkio universitetas buvome sukūrę pedagogų rengimo bazę — Strateginis helsinkio universitetas centrinius rūmus su sporto sale, oranžerija, biblioteka, specializuotomis laboratorijomis.

Kurdami naujos koncepcijos pedagogų rengimo centrą, galėjome šią infrastruktūrą panaudoti. Deja, kaip matote, šitai neįvyko. Žiūrint iš šalies, atvejis atrodo keistokas, nes universitetų profiliai labai skirtingi.

strateginis helsinkio universitetas

Mes čia sukuriame labai keistą hibridą. Turbūt ne mažiau keistai nei Žemės ūkio-pedagoginio profilio universitetas su artes liberales filosofiją išpažįstančiu VDU. Tai keistas junginys, kada technologinio profilio universitetas jungiamas su socialinių mokslų universitetu. Jei strateginis helsinkio universitetas jungimo istoriją, vienas iš galimų tikslų gali būti kokybė, finansiniai sumetimai. Bet vienas tikslų gali būti besidubliuojančių programų mažinimas.

Tačiau tokiu atveju jungiami panašaus profilio universitetai. Šiuo atveju jungiamos skirtingos sritys ir jei besidubliuojančių programų ir bus, jų nebus labai daug. Tokiu atveju kyla klausimas — o kokia bus naujo universiteto, kuriame technologiniai mokslai ir socialiniai mokslai turės egzistuoti kartu, misija?

strateginis helsinkio universitetas

Tai irgi keistas darinys — tarsi susijungia, tačiau strateginis helsinkio universitetas savas struktūras, strateginis helsinkio universitetas postus. Ir aš manau, kad MRU jungimasis su VGTU gali būti panašus — gali būti, kad jungimasis bus daugiau parodomasis, bet realiai bus išlaikytos autonomiškos struktūros, valdymo aparatas.

Jeigu kalbame apie valdymo optimizavimą ar efektyvų išteklių panaudojimą, šiuo atveju, kaip matote, to nėra. Tačiau VU docentė Nerija Putinaitė atkreipia dėmesį, kad tie pinigai ir taip greičiausiai būtų buvę skirti universitetams. Tačiau aš nenoriu demonizuoti pinigų įsisavinimo, nes aukštajam mokslui jų verkiant reikia — mes puikiai žinome, kad visų Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto mažesnis nei vieno vienintelio Helsinkio universiteto.

Gyvenant tokia bado dieta, pinigai labai reikalingi. Bet, kaip teisingai sako N. Putinaitė, juos buvo galima skirti ir taip.

Nuorodos kopijavimas

Apie ją dėstytojai kalba daug metų, kai kurių mokytojų atlyginimai netgi didesni už docentų, jau nekalbu apie lektorius ar asistentus.

Kaip tai atsitiko? Gal dėstytojai nesugebėjo eiti streikuoti, laiku neužėmė ministerijos? Pedagogai laikas nuo laiko streikuoja, išeina į gatves, kažką užima ir vyriausybė negali nereaguoti, paprastai stengiasi tokius probleminius socialinius reiškinius vienaip ar kitaip spręsti.

Dėstytojai šito nedaro. Ar tai todėl, kad orumas neleidžia rėkauti, laipioti per langus?

strateginis helsinkio universitetas

Galbūt ir taip. Galbūt vis tik ir saviorganizacijos stoka. Taigi viena priežasčių, kodėl mokytojai vis tik santykinai geresnę situaciją susikuria aktyvesniu ir agresyvesniu savo teisių gynimu. Bet, sutikite, dažnai būtent ekonomistai išdrįsta pasakyti tai, ką universiteto profesoriai nutyli. Kalbu ir apie diplomų malūnus, ir apie itin silpnų studentų priėmimą į mokamas vietas, ir apie prastus tarptautiškumo rodiklius. Jie kartais pasako tai, ko profesorius neišdrįstų, nes galbūt jam tai atrodo pernelyg radikalu.

Bet, kita vertus, tai man atrodo simptomas požiūrio bendrai į švietimo sistemą, kad tai nėra kažkas rimto ir sudėtingo.

  • Rnn akcijų pasirinkimo sandoriai
  • Opcionų prekybos tyrimų apžvalgos
  • Suomijos aukštojo mokslo reforma gali būti pavyzdžiu Lietuvai Trečiadienis, spalio 19 d.
  • Geriausios pasirinkimo sandorių diagramos

Apie švietimą ir krepšinį išmano kiekvienas, nes visi mokėsi mokykloje ir žiūrėjo krepšinio rungtynes. Ar jūs įsivaizduojate situaciją, kad pedagogikos profesorių kviestų diskutuoti apie ekonomikos problemas? Neprisimenu, kad taip būtų. O ekonomistus kalbėti apie švietimo problemas kviečia. Vadinasi, ekonomika yra kažkas rimto ir sudėtingo, o švietimas — tai, ką išmano visi kiti. Galiu pasakyti — toli gražu nėra taip — švietimas yra didelė ir sudėtinga sistema, ten tikrai reikia daug ką išmanyti.