Skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos


Nesuprantu, prisiatačmino ar ne Ji įgyvendinama remiantis įstatymų leidyba, valstybės aparatu, materialiniais resursais, finansinėmis lėšomis, įtikinimo ir prievartos mechanizmais. Demokratinė valstybės valdžia išreiškia gyventojų daugumos interesus ir įgyvendinama sutinkamai su valdžių padalijimo, pagarbos žmogaus teisėms, vietos savivaldos pripažinimo, teisinės valstybės kūrimo ir kitais principais. Iš minėtų principų demokratinėse šalyse valstybės valdžios skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos bei jos realizavimo procesą geriausiai atskleidžia valdžių padalijimo teorija, nes istorinė patirtis rodo, kad valstybės valdžią būtina padalinti.

Pasaulio visuomenei valdžių padalijimo principas žinomas skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos senų laikų. Jo esmė ta, kad valstybės valdžia priklauso tautai, ji vieninga ir nedaloma, savarankiška ir nepriklauso nuo kitos valdžios.

skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos kaip veikia dvejetainių opcionų brokeriai

Kadangi suvereniteto šaltiniu laikoma tauta, vadinasi jai turi priklausyti ir visa valdžia. Tai reiškia, kad Tauta deleguoja valstybės valdžią valstybės valdžios institucijoms, kurios sudaro valstybės aparatą. Įdomus ir svarbus Lietuvos teisinės minties istorijai ir tas faktas, jog dar XVI amžiuje Lietuvoje buvo kalbama apie valdžių padalijimą.

Žymus to meto veikėjas, mokslininkas A. Išanalizavus jo teiginius, darytina išvada, kad juose galima įžvelgti valdžių padalijimo idėjos užuomazgas, tik jinai nebuvo pakankamai aiškiai išsikristalizavusi, neturėjo tam tikrų sisteminių rėmų, bet tos mintys tuo metu aiškiai buvo novatoriškos ir savalaikės, jos atspindėjo senovės graikų idėjas ir skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos šaukliai tų idėjų, kurios vėliau pasklido po Vakarų Europą.

ŽURNALISTŲ DARBAS INTERNETO AMŽIAUS LIETUVOJE. Iššūkiai saugumui, privatumui, reputacijai

Vėliau šį principą savo darbuose įtvirtino kitas žymus tarpukario Lietuvos teisininkas P. Taip pat reikšmingos yra garsaus Lietuvos teisės apologeto M. Bet mes žinome, kad valstybėje yra ir gali būti tik viena valdžia. Valdžių padalijimas objektyviai išreiškiamas nustatant valstybės institucijų specializaciją pagal veiklos rūšis, kurioms suteikiama atitinkama kompetencija. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog valdžių padalijimo principas reiškia, kad kiekvienai valdžios institucijai nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurią lemia tos valstybės valdžios vieta tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykis su kitų institucijų skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos.

Taigi, kiekviena jų turi apibrėžtą veiklos sritį, vykdo tam tikras konstitucines funkcijas. Valstybės valdžios kartu yra savarankiškos ir nepriklausomos realizuodamos savo įgaliojimus. Kaip minėta anksčiau, nė viena iš valstybės valdžių negali vykdyti kitos funkcijų Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti bei, kad tokie įgaliojimai negali būti apriboti ar pakeisti įstatymu, bet jos taip pat negali funkcionuoti viena nuo kitos izoliuotos.

Todėl jos nuolat sąveikauja, sudarydamos vieningą valstybės aparatą. Valstybės valdžią realizuoja valstybės institucijos, kurias galima traktuoti kaip vieno medžio šakas. Nežiūrint to, valdingų funkcijų ir kompetencijos tarp jų diferencijavimas neišvengiamas, todėl atitinkamai egzistuoja trys valstybės institucijų rūšys.

aragos.lt > Diskusijos > AT konspektai??

Iš esmės tai būdinga ir sovietinio laikotarpio valstybės aparato organizavimui darbo padalijimo principu. Buvo skiriamos valstybės valdžios taip vadinosi visų lygių Tarybosvalstybinio valdymo ir teisminės institucijos. Po Nepriklausomybės atkūrimo pereita prie valdžių padalijimo doktrinos. Mokslinėje literatūroje teoretikai labai diferencijuotai ją apibrėžia. Rusų teoretikas D. Kitas rusų mokslininkas A. Pasak D. Anot prof.

Ar yra savaitės akcijų pasirinkimo sandoriai?

Šie teoretikai vykdomosios valdžios sąvoką pagrinde sieja su viena jos vykdoma funkcija, kuri artimai susijusi su jos pavadinimu. Tačiau kaip rodo atlikta funkcijų analizė vykdomosios valdžios funkcijų spektras gana platus. Jos definicija taip pat turėtų apimti ir vykdomosios valdžios požymius.

Todėl galima sakyti, kad vykdomoji valdžia — tai savarankiška ir nepriklausoma, antraeilė, organizacinė, sisteminga, poįstatyminė, atstovaujamųjų institucijų kontroliuojama valstybės valdžios rūšis, kuri pasireiškia vykdomosios valdžios institucijų veikla įgyvendinant viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, valdymo, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, teisėkūros, vykdymo ir jurisdikcinę funkcijas, kurių realizavimo ribas bei vykdomosios valdžios organizavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus nustato administracinės skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos normos.

Vykdomosios valdžios požymiai Kuriant teisinę valstybę labai svarbu išsiaiškinti ne tik valstybės valdžios, bet ir kiekvienos jos rūšies, pirmiausia labiausiai sudėtingos ir mažiausiai Lietuvos mokslinėje literatūroje ištyrinėtos — vykdomosios valdžios esmę. Valdžių padalijimo principas sudaro prielaidas naujam valdymo praktikoje socialinio reiškinio, vadinamo vykdomoji valdžia, analizei.

Jos analizę reikėtų pradėti nuo šio objektyvaus socialinio reiškinio požymių ir funkcijų išskyrimo. Būtent požymių ir funkcijų visuma leis pilnutinai jį apibūdinti.

skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos indikatorius goldminer scalping ii prekybos sistema

Šios valdžios požymius išsamiai analizuoja rusų profesorius J. Jis skiria šiuos vykdomosios valdžios požymius: 1 vykdomoji valdžia charakterizuojama kaip savarankiška valstybės valdžios rūšis, glaudžiai susijusi su jos įstatymų leidžiamąja ir teismine rūšimis.

Valdžių padalijimą negalima suabsoliutinti, pripažįstant kiekvienos valdžios rūšies pilnutinę ir visapusišką nepriklausomybę. Visos jos tarpusavyje susijusios ir negali egzistuoti viena be kitos, tačiau negalima sukoncentruoti dvi valdžios rūšis vienose rankose; 2 vykdomoji valdžia nepriklausoma, bet tik funkcine ir kompetencijos prasmėmis. Jos funkcijos susijusios su teisės aktų įgyvendinimu praktikoje valstybės mastu, dėl ko panaudojama dalis jai skirtų valstybės valdingų įgalinimų.

Kita dalis tokių įgalinimų suteikiama įstatymų leidžiamajai ir teisminei valdžioms; 3 vykdomoji valdžia — neatskiriamas valstybės aparato, sukurto valdžių padalijimo doktrinos pagrindu, atributas. Ji visada egzistuoja kartu su įstatymų leidžiamąja ir teismine valdžiomis bei artimai su jomis bendradarbiauja įgyvendinant valstybės uždavinius ir funkcijas; 4 vykdomoji valdžia, kaip bet koks kitas valdingų įgalinimų pasireiškimas, skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos galimybę daryti atitinkamą poveikį asmenų veiklai, elgesiui bei priversti savo valiai paklusti kitus.

Jos skiriamasis bruožas yra tas, kad ji turi specifinį vykdomosios funkcijos pobūdį; 5 vykdomoji valdžia kaip valstybės valdžios rūšis negali būti tapatinama su valstybine veikla. Atitinkama tokios veiklos rūšis — ne pati vykdomoji valdžia, o jos praktinės realizacijos forma.

Vadinasi, vykdomoji valdžia nesutampa su vykdomąja veikla.

Trumpos naujienos

Valdžia esminis tokios veiklos apibūdinimas, jos funkcinio nukreipimo ir kompetencijos nustatymo, t. Todėl vykdomoji valdžia negali būti tapatinama ir su viešuoju valdymu administravimukuris visada charakterizuojamas kaip tam tikra valstybinės veiklos rūšis; 6 vykdomoji valdžia apibūdinama kaip ypatinga valstybės valdžios rūšis, kuri savo esme yra teisės taikomoji.

Tai — jos principinis požymis ir paskirtis. Vis dėlto šiuo atveju turima omenyje ypatingo pobūdžio teisės taikymą. Teisminei valdžiai taip pat būdingas teisės taikymas, bet teismai taiko teisės aktus tik atsiradus negatyviems reiškiniams, t.

Vykdomajai valdžiai pagrinde būdingas pozityvus teisės taikymo pobūdis, t. Tai reiškia, kad ją įgyvendina specialūs subjektai, kuriems suteikiama vykdomojo pobūdžio kompetencija.

skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos dvejetainiai opcionai indėlis paypal

Tai vienas iš valdžių padalijimo doktrinai būdingų bruožų. Vykdomąją valdžią valstybės aparate atstovauja vykdomosios valdžios institucijos. Akivaizdu, jog jomis negali būti nei įstatymų leidžiamosios, nei teisminės valstybės valdžios institucijos.

Vykdomosios valdžios subjektai sudaro vieningą vykdomosios valdžios subjektų sistemą; 8 vykdomoji valdžia organizuojama ir įgyvendinama vadovaujantis konstitucija.

skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos kodėl opcionų prekyba yra geresnė

Taigi, įstatymai ir kiti teisės aktai detalizuoja veiklos kryptis, funkcijų ir kompetencijos diferencijavimą ne tik tarp valstybės valdžių, bet ir tarp vykdomosios valdžios institucijų; 9 skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos valdžios realizacijos procesui būdingas organizacinis aspektas.

Organizavimas reiškia, kad visas vykdomosios valdžios aparatas užtikrina įstatymų vykdymą praktikoje.

Šiaurės rytai - nepriklausomas Biržų krašto laikraštis - Archyvas - Komentarai -

Taip pat šis aparatas turi būti ypatingu būdu organizuotas pavyzdžiui, nustatyta vykdomosios valdžios institucijų sistema, kiekvieno jos lygmens kompetencija ir t. Mokslinėje literatūroje vykdomoji valdžia kartu apibrėžiama ir kaip administracinė valdžia.

Rusų mokslininko D. Adekvačią kategoriją vartoja ir rusų mokslininkų — V. Manochin, J. Aduškin, Z. Bagišajev — kolektyvas. Norint atsakyti į šį klausimą reikia išanalizuoti, kokie požymiai būdingi administracinei valdžiai. Bachrach ją charakterizuoja sekančiai: 1 administracinei valdžiai būdingas antraeiliškumas, pavaldumas, priklausomybė nuo aukščiausios valdžios įstatymų leidžiamosios ; 2 kitas administracinės valdžios požymis — jos organizacinis pobūdis.

Ji užtikrina valstybės funkcijų ir uždavinių realizavimą socialinėje — kultūrinėje, ekonominėje ir administracinėje — politinėje sferose.

skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos pertvarkyta elektros energijos sistemų prekyba ir nepastovumas

Administracinės valdžios pagalba politinės problemos transformuojamos į organizacines. Jinai privalo apjungti piliečių pastangas užtikrinti tvarką tiek normaliomis, tiek ekstremaliomis sąlygomis; 3 administracinė veikla — tai sisteminga, nepertraukiama organizacija, nukreipta į socialinės sistemos išsaugojimą, jos stiprinimą bei vystymą; 4 administracinė valdžia turi universalų pobūdį laike ir erdvėje, t.

Lietuvoje internetas praktiškai išstūmė spaudą, o socialinių tinklų įtaka tapo milžiniška. Gyvename skaitmeninės žurnalistikos amžiuje, kuriame žurnalistams kyla naujų iššūkių ir grėsmių: žurnalisto ir jo šaltinių sekimas, internetinių trolių atakos, kibernetiniai išpuoliai, virtualus priekabiavimas, melagingos naujienos, žurnalistų spaudimas, atribojimas nuo informacijos ir t. Žinoma, žurnalistai dirba skirtingomis sąlygomis. Ir jei Lietuvoje dirbančiam žurnalistui nereikia baimintis dėl savo gyvybės taip, kaip karo zonoje dirbančiam kolegai, skaitmeninis saugumas aktualus ir vienam, ir kitam.

Jinai tiesiogiai organizuoja krašto apsaugą, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, atlieka bendro pobūdžio nevyriausybinių organizacijų valdymą jų registracija, licencijavimas, mokesčiai, kontrolė bei teisės normų pagalba daro įtaką asmenims ir organizacijoms. Vykdydama aukštesniųjų institucijų priimtus teisės aktus jinai dar įgyvendina teisėkūros ir jurisdikcinę funkcijas skiria administracines nuobaudas, nagrinėja asmenų prašymus, skundus, pareiškimus ir pan.

Administracinė valdžia naudodama teisės aktų nustatytus žmonių valios poveikio būdus, užtikrina jų veiklos organizavimą bei tvarką visuomenėje; 5 esminis administracinės valdžios požymis — jos tiesioginiame pavaldume esantys milžiniški įvairių resursų kiekiai — teisiniai, informaciniai, ekonominiai, techniniai, ideologiniai, organizaciniai. Joje sukoncentruota faktinė valstybės galia, nes tik jinai suteikia konkretiems subjektams atitinkamas teises bei skiria jiems resursus; 6 turėdama savo žinioje didžiulius išteklius, administracinė valdžia tiesiogiai jų nenaudoja, nes ji negamina produkcijos, negydo ir nemoko.

Jinai disponuoja žmonių veiksmais, gamtiniais ir kitais resursais, kad organizuoti gamybą, švietimą, sveikatos apsaugą ir pan; 7 tiesioginiame administracinės valdžios valdyme randasi krašto apsaugos pajėgos, policija, valstybės saugumas bei specialios prievartos įstaigos. Administracinės valdžios subjektai naudoja jų kompetencijai priskirtą neteisminę administracinę prievartą.

Prievarta — galimybė administracine tvarka savarankiškai įgyvendinti fizines, organizacines ir kitas prievartos priemones — svarbus administracinės valdžios požymis; 8 žinoma, kad ir įstatymų leidžiamoji, ir teisminė valdžios ne disponuoja organizacine vienybe, hierarchija, žemesniųjų valdymo lygmenų pavaldumu aukštesniesiems.

Skirtingai nuo kitų valdžių, administracinė valdžia organizaciškai vieninga, jos žemesnieji lygmenys pavaldūs aukštesniesiems, jinai dalinama į hierarchinius lygmenis; 9 tiesioginė kasdieninė įvairių socialinių ryšių organizacija, realus prievartos įgyvendinimas reikalauja didelio aparato darbuotojų skaičiaus.

Neabejotina, kad administracinio aparato sudėtis, skaičius asmenų, užsiimančių administracine veikla, kartu paėmus žymiai viršija bendrą visų kitų valstybės institucijų darbuotojų skaičių.

Administracinės valdžios realizavimas reikalauja didelio specialistų skaičiaus ir racionalaus darbo organizavimo. Pagrindinė administracijos figūra — valstybės tarnautojas. Administracinė valdžia — valstybės tarnautojų valdžia; 10 administracinė valdžia traktuojama kaip antraeilė lyginant su įstatymų leidžiamąja, kadangi atstovaujamoji valdžia nustato jos struktūrą, jos institucijų įgaliojimus, net jeigu vykdomosios valdžios nešėjus tiesiogiai renka tauta pavyzdžiui, Respublikos Prezidentą.

Vykdomosios valdžios institucijų leidžiami teisės aktai yra poįstatyminiai, nes jie tikslina, detalizuoja, taiko konkrečiu atveju įstatymą. Administracijos veiksmai negali prieštarauti įstatymui, nes ji yra jo vykdytoja; 11 teisinės valstybės sąlygomis pastebimai keičiasi vykdomosios valdžios veiklos apimtis ir kontrolė. Ji nepavaldi kitoms valdžioms, savarankiška, tačiau ją turi teisę kontroliuoti visos funkcionuojančios valstybės valdžios: ir parlamentas, ir teismai, ir kitos institucijos, nepriklausančios nei vienai iš trijų valstybės valdžios rūšių pavyzdžiui, prokuratūra, Valstybės kontrolė ir kt.

Lietuvoje didžiuliai kontrolės įgaliojimai priklauso Lietuvos Respublikos Seimui, taip pat ir Respublikos Prezidentui, užimančiam ypatingą vietą Lietuvos valdžių padalijimo sistemoje.

  • Jyoti prekybos sistema
  • Forex kursai, Forex mokymai, Forex mokytojai - Kaip teisingai pasirinkti?
  • EUR-Lex - PC - EN - EUR-Lex
  • Makro rizikos draudimo fondų prekybos strategijos
  • Dvejetainių opcionų prekybos skaičiuoklė
  • Prekybos variu strategija hindi kalba
  • Dvejetainių parinkčių palaikymas ir pasipriešinimas

Kaip matyti, administracinė valdžia pasižymi analogiškais požymiais kaip ir vykdomoji valdžia, tačiau D. Bachracho nuomone administracinei valdžiai būdingi pirmi devyni požymiai, o paskutiniai du priklauso jos brandžiai atmainai - teisinės valstybės vykdomajai valdžiai. Tai suponuoja mintį, kad teisinės valstybės kūrimo procese administracinė valdžia transformuojama į vykdomąją valdžią, nes jos požymių spektras papildomas dviem naujais požymiais, būtent, ji tampa poįstatyminė ir kontroliuojama.

Vykdomosios valdžios funkcijos Norint visapusiškai ir objektyviai charakterizuoti vykdomąją valdžią bei suformuluoti jos apibrėžimą vien tik požymių išskyrimo ir jų analizės nepakanka, - būtinas ir vykdomosios valdžios funkcijų tyrinėjimas.

skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai užsienio korporacijos išmokti dvejetainių opcionų prekybos kursą

Visuotinai pripažinta, kad įstatymų leidžiamoji valdžia atlieka koordinavimo ir kontrolės funkcijas, o vykdomoji valdžia — vykdomąją ir poįstatyminę. Vykdomosios valdžios funkcijos — tai vykdomosios valdžios veiklos tikslai, kuriuos valstybė kelia vykdomajai valdžiai, ir svarbiausios jos veiklos kryptys, ir teisinės priemonės pareigos ir įgaliojimaikurios naudojamos iškeltiems tikslams pasiekti.

Kiekviena vykdomosios valdžios funkcija turi savo veiklos sferą ir kaip taisyklė įgyvendinama remiantis atitinkamais metodais. Joms būdingas savarankiškumas, giminiškumas ir pakartotinumas.

Funkcijos atspindi vykdomosios valdžios veiklos turinį bei jos esmę.

Vykdomosios valdžios struktūra ir ypatumai tokie, kad detali jų analizė duoda pagrindą kalbėti apie du jos funkcijų lygmenis — pagrindinį ir papildomą. Pagrindinis vykdomosios valdžios funkcijų lygmuo apima svarbiausias jos funkcijas, turinčias globalinę reikšmę visuomenės gyvenimui ir kylančias iš substancinės jos prigimties.

EUR-Lex Access to European Union law

Pagrindinis lygmuo apima tris svarbiausias vykdomosios valdžios funkcijas. Pirmoji funkcija — viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcija - nustato svarbiausias ją realizuojančių institucijų veiklos kryptis. Tiesiogiai ši funkcija reglamentuota Konstitucijoje, Vyriausybės ir Policijos veiklos įstatymuose bei kituose teisės aktuose. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas sudaro visų asmenų normalaus socialinio gyvenimo bei valstybinių, nevyriausybinių ir privačių organizacijų veiklos fundamentą.

Šios funkcijos nepakankamas vykdymas pasireiškia administracinių nusižengimų, sanitarinių, ekologinių ir kitų taisyklių pažeidimų skaičiaus didėjimu, valstybės ir savivaldybių turto viešosiose vietose gadinimu ir pan.

EUR-Lex - R - EN - EUR-Lex

Vykdomosios valdžios viešosios tvarkos apsaugos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcija vaidina svarbų vaidmenį, nes netinkamas jos vykdymas neigiamai atsiliepia kitų valstybės veiklos sričių, būtent, ekonomikos, finansų, kultūros, švietimo, socialinio aprūpinimo ir pan.

Ji apima žmogaus ir piliečio teises, laisves ir asmens saugumą, valstybės nepriklausomybę, konstitucinę santvarką ir kitus nacionalinio saugumo objektus. Šią funkcijos pusę užtikrina valstybė, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos, o taip pat piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos. Antroji vykdomosios valdžios pagrindinė funkcija — valdymo. Ji nustato viešųjų institucijų veiklą vadovaujant ekonomikai, finansams, kultūrai, švietimui, sveikatos apsaugai, krašto gynybai bei vidiniams ir išoriniams valstybės reikalams.

Konstitucijos 94 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės toliau — Vyriausybė įstatymo 22 straipsniuose nustatytos kai kurios sritys, kuriuose valdymą įgyvendina Vyriausybė. Ši Pasirinkimo gama prekybos strategijos veikla yra valdymo pobūdžio, įgyvendinama nepertraukiamai vykdant įstatymus.

Viešajam administravimui kaip vykdomosios valdžios institucijų veiklai kartu būdinga ir tvarkomojo pobūdžio veikla.

Praėjusio penktadienio sausio 29 dienos duomenimis, Biržų rajone buvo patvirtinti 9 koronaviruso infekcijos atvejai. Vakar gautais duomenimis, sausio 30 dieną pranešta apie dar 6 sergančius žmones, tarp jų — ir vieną šeimą. Savivaldybę pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas dėl skiepijimo žmonių, koronavirusu susirgusių po pirmojo skiepo. Jie bus skiepijami po trijų mėnesių.

Vykdomosios valdžios institucijos charakterizuojamos ne kaip pasyvios įstatymų, atstovaujamųjų arba aukštesniųjų vykdomosios valdžios institucijų valios vykdytojos, bet ir kaip institucijos, disponuojančios valdingais įgalinimais, savo iniciatyva priimančios valdingus sprendimus bei valdingų sprendimų pagalba reaguojančios į valdymo aplinkos pasikeitimus. Vykdomosios valdžios institucijų tvarkomąją veiklą negalima priešpastatyti vykdomajai. Viešajame administravime vykdymą ir paliepimus įsakymus tenka analizuoti kaip dvi vieno reiškinio puses: vykdydamos įstatymus, vykdomosios valdžios institucijos savo paliepimais įsakymais paleidžia į judėjimą visą administracinę mašiną.

Todėl teisinėje literatūroje viešasis administravimas traktuojamas kaip vykdomoji — tvarkomoji veikla. Trečia, svarbia vykdomosios valdžios funkcija laikoma žmogaus teisių ir laisvių apsaugos funkcija. Žmogaus teisės ir laisvės yra aukščiausia vertybė, kurių apsauga — pagrindinė valstybės ir jos institucijų pareiga.